plūsti

plū́sti, -ta (plū́džia [K]; N), plū́do (plū́dė [K]; N) 1. intr. H, R143 tekėti, bėgti, srovėti: Voryčia pro ilgąjį tiltą plū́sta į Šyšą Šlu. Jūra plūstanti par Žvingius ir Pagramantį P. Upė tebebuvo pavasariškai gili, ir jos srovė veržliai plūdo per dugno akmenis rš. Ižg čystos versmės čystos upės plū́sta DP559. | prk.: Greitai laikas plūsta I. ^ Auksinais upės nei Ameriko[je] neplūsta LTR(Vdk). 2. intr. gausiai, smarkiai tekėti, lietis, piltis: Verkia jauna mergužėlė, ašarėlės plūsta Grk. Kraujas iš nosies labai plūsta Ut. Žaizda nebuvo didelė, tačiau kraujas, nespėjęs sukrešėti, vėl ėmė plūsti rš. Plū́do iž jo versmės kraujo didės DP169. Kraujas plūstè plū́sta Mrj. Kūmutei seilės plūsta rš. Upės vandenio gyvo plūs BtJn7,38. | Mindaugas pajuto, kaip kraujas karštomis bangomis plūsta jam į galvą rš. ║ veržtis, sklisti (apie šviesą, garsą): Atrodo, kad į kambarį plūstanti šviesa yra prisotinta šito skambaus paukščių čiulbesio rš. Įėję į kiemą, jie nustebo, išgirdę muziką name ir pamatę šviesą plūstant iš ilgos langų eilės rš. Pro plūstantį gatvės triukšmą prie laukujų durų sučeža žingsniai rš. ║ dvelkti, pūsti: Iš rūsio plūsta vėsa rš. Vėjas plūdo plačia, lygia banga rš. Prastumia langą ir, plūstant gaiviam orui, galvoja rš. 3. intr. Lž, Ds tvinti, kilti: Tik pryš audrą taip jūra plūsta, į kopas eina Plng. Ežeras plū́sta, kad vanduo kelias J. Vanduo plū́sta į aukštą, kaip užlyna, o senka žemyn nuo sausros J. Upės plū́sta Kv. 4. intr. būti užtvindytam, apsemtam: Laukai plū́sta vandeniu Kv. Plū́do paplūdo laukai [v]andeniu Smal. 5. intr. gausiai tekant apsipilti, apsilieti: Akys ašaromis plū́do KII237. Visi karaliai krauju plūs KlvD138. Širdis alpsta, lūpos džiūsta, ašarėlėmis žemė plū́sta JV616. Tada kluonai tavo bus pilni javų ir prosa tavo jaunu vynu plūs BPI352. | prk.: Jo širdis plūsta ... atsikeršyjimu (geidžia keršto) KI97. 6. intr. R, K skendėti: Akys ašarose plū́sta Grž. Šilkų kasnykas dūmuose rūko, aukso žiedelis kraujuose plūdo DvD14. Plū́sta kraujuose J(Als). | Darbininkai prakaite plūdo rš. | prk.: Mintyse plūstu (esu paskendęs mintyse) Šts. Ponai plū́sta ištaigose (ištaigingai gyvena) Šts. 7. intr. NdŽ, Lž kilti į paviršių: Pasvara yra, kad tinklas neplū́stum į aukštą J.Jabl(Als). 8. (plg. l. płynąć) intr. kilti, atsirasti, pareiti: Vienas ižg antro plūsta ir išeit DP238. Iž ko eimi, plūstu, ižteku SD257. Iš čion jau plūsta visa gera J.Jabl(Dk). Nuog piktybės dvejopa žala plū́sta – ir mums, ir tiemus, kuriuos žeidžiame DP559. Nuog jo plūsta atleidimas griekų MP163. Nuog tavę visos gėrybės eiti ir plūsta KlbIII241. 9. intr. gausiai plaukti (apie pajamas, lėšas): Spaudinimui raštų (= Raštams spausdinti) jau plūsta pininginės aukos rš. ^ Ir mun ne iš varmo subinės piningai plūsta LTR(Vdk). 10. intr. gausiai plisti, sklisti: Kražiai gal skaityties už šaltenį, iš kurio par kelis amžius plūdo apšvietimas į Žemaičius M.Valanč. 11. intr. LTR(Žg) daugeliui kartu eiti, traukti: Kur tie žmonės taip plū́sta? Jrb. Žemę į nuomą paduoda ir į miestus plūsta LTR(Plv). Plū́sta iš vieno galo miesto į antrą su ūžesiu virtinės žmonių BM306(Pvn). Plūdo [žmonės] par kits kitą BzF157. Žmonės vis plūdo ir plūdo A.Vien. Plū́sta i plū́sta tų vaikų – ir iš kur anų tiek?! Štk. Turėjo plūst jop visos tautos DP458. Žmonės, is visų pusių plūsdamys, laikė budynę M.Valanč. 12. intr. K gausiai rastis, lietis (žodžiams): Teplūsta tavo burna tais šlovnais daiktais Kel1862,205. ^ Ko širdis pilna, tas iš burnos plūsta LTR(Klp). Kuo širdis pilna yra, tuo burna plūsta BBMt12,34. 13. intr. Grž, Pkr, Pmp eiti, klajoti: Tas plūsta po visą svietą, negauna vietos Slm. Kur tik einu, kur tik plūstu, niekas neramina, ir pilkoji gegutėlė širdelę skurdina LTR. Plūsdamas po pasaulį pamačiau, kad visur vargsta ir kankinas paprasti žmonelės A.Vien. 14. intr. Grv klejoti, kliedėti: Sirgo, sirgo, o in galo ėmė plūst Arm. Sako, plū́sta OG340. Išsigandęs vaikas naktį dažnai plūsta Švnč. 15. tr., intr. N, [K], Gdr, Rk niekus kalbėti, pliaukšti: Ką čia dabar plū́sti? Ut. Jis pats nežino, ką plū́sta Pnd. Kaip žalioj girelėj medžių šakos lūžta, taip ant mūsų jaunų svietas kalbom plūsta LTR(Aln). Daug dyvinų daiktų pasigėręs plū́sti galėjo K.Donel. Tu niekus be razumo plūsti MŽ. Poniški vaikai, su būriškais susisėdę, kartais broliškai purvus krapštydami žiopso ir taip viens, kaip kits niekus be razumo plū́sta K.Donel. [Vestuvininkai,] niekus visokius plū́sdami, juokias K.Donel. Tu, plūdžiau, ko tu niekus plūdi! Prng. 16. tr., intr. Jrb, Al, Drsk, Vžns keikti, koneveikti: Plūsta moterys suėję ant viena kitos Plv. Plū́sti, tai plū́sk, tik nemušk Smn. Plūdo per akis Lp. Įpykęs tuoj ėmė mane plū́sti Vrb. Tuščia jos, nevažiuokim pro ją, kad ji labai plūsta Lš. Pradėjo ant durniaus visaip plūstie už jo durną darbą BsPIII110(Lnkl). Tada kaimynės supuolė ir pradėjo visaip jį plūsti, o rinkos moterys, kaip žinote, plūsti moka gerai J.Balč. Jis plūdo jį bjauriausiais žodžiais rš. Laumė ... prašė, prašė ir nuėjo sau plūsdama BsPIII313(Klvr). Plūstamų žodžių ir jie daug pasako J.Jabl. Plū́stamas rašinys NdŽ. ^ Ar boba plū́sta, ar kalė loja – vis tiek vėjas nuneša Mrk. | refl.: Jonaĩ pykstasi, Antanaĩ plū́stasi J.Jabl. 17. refl. Krkn nepadoriai kalbėti, keiktis: Nu ir moka jis plūstis, negalima nei klausyt Alv. Nesimokyk, vaikeliuk, tu plū́stis Mrk. Žiūrėkit, vaikai, nesiplū́skit! Lp. Mandagumu jūs niekados nepasižymėjot, o plūstis – meistras! J.Dov. | Žvirbliai plū́dosi kaip koki bernai NdŽ.

◊ ãšaromis (ãšarose) plū́sti graudžiai verkti: Plūdo ašaromis kitos moteriškės M.Valanč. Žinau, kaip buvau, nežinau, kaip būsiu, gal per visą savo amžių ašarė̃lėm plū́siu (d.) Ps. Tas padegėlis ašarose plūsta Sz. Žinok, miela motinėle, kad taip nebebūsiu, kas dienelė valandėlė ašarė̃lės[e] plū́siu Kp. Kas baltą dienelę [bernelis] ašarėlės[e] plūsta NS968.

širdìs kraujaĩs plū́sta skaudu, liūdna darosi, širdį gelia: Mano širdis kraujais plūsta, mano dūšia smūtkais džiūsta A.Baran. Širdis kraujais plūsta atsiskirt reikiant V.Kudir.

širdìs kunkuliaĩs plū́sta Šts darosi pikta.

píenu ir medumì plū́sti (plg. lot. lacte et melle fluere, l. płynąć mlekiem i miodem) kng., bažn. būti turtingam (apie šalį, žemę): Prisiekė tau duoti žemę, pienu ir medumi plūstančią BB2Moz13,5. Ižvežčia jas iž tos žemės geron ir plačion žemėn, žemėn, plūstančion pienu ir medumi Ch2Moz3,8.

\ plūsti; antplūsti; apiplūsti; atplūsti; įplūsti; išplūsti; nuplūsti; paplūsti; parplūsti; perplūsti; priplūsti; razplūsti; suplūsti; užplūsti